- sirmėtė
- ×sìrmėtė (rus. cыpoмять) sf. (1) Pn, Žmt, Kp, sir̃mėtė (1) LKAI118(Klt) žaliaminė oda: Sìrmėtė – tai ta pati suktinė šikšna Sml. Ratų ievos iš sìrmėtės Pb. Papjovėm veršį, suksim sìrmėtę Trgn. Reikėjo pabūti nors vienus metelius, būtų tave kaip sirmėtę ištaisę J.Bil. ║ LKAI118(Klt) spragilo ryšys iš tokios odos.
Dictionary of the Lithuanian Language.